| (KAP) Pasak popieþiaus Benedikto XVI, tai, kad ginèø bûta ir tarp ðventøjø, teikia jam paguodos. „Ir tarp ðventøjø bûta kivirèø, nesutarimø ir ginèø, ir tai mane labai paguodþia“, – sakë popieþius per sausio 31 d. bendràjà audiencijà. Tai rodo, kad ðventieji nëra „nukritæ ið dangaus“. „Jie buvo þmonës, kaip ir mes, turintys problemø, taip pat nuodëmiø“, – kalbëjo Benediktas XVI.
Šventumas, pasak jo, nëra bûti nepadariusiam ko nors klaidinga ar nenusidëjusiam. Šventumas augàs kartu su gebëjimu atsiversti, atgailauti ir pradëti ið naujo, bet daugiausia su pasirengimu susitaikyti ir atleisti. Kaip pavyzdá popieþius nurodë tautø apaðtalà Pauliø. Nors ðis kurá laikà buvo susikirtæs su Morkumi, tai jam nesutrukdë viename ið paskutiniøjø laiðkø pastaràjá pavadinti savo bendradarbiu.
Proga ðioms popieþiaus pastaboms buvo jo meditacija apie apaðtalo Pauliaus misijø kelioniø palydovus. Barnabas, Silas ir Apolas ávairiopai prisidëjo prie krikðèioniðkojo tikëjimo skleidimo I a. Šiame kontekste Benediktas XVI nurodë, jog Paulius buvæs bendradarbiavimo pavyzdys: jis nenorëjo Baþnyèioje nuveikti visko pats, bet naudojosi „bendradarbiø“ talentais.
Popieþius ypaè atkreipë dëmesá á iðvadas, Pauliaus padarytas ið pirmøjø krikðèioniø ginèo Korinte. Jos ir ðiandien tebegalioja popieþiams, kardinolams, vyskupams, kunigams ir pasaulieèiams. „Esame nuolankûs Jëzaus tarnai. Tarnaujame Evangelijai, kaip iðgalime, ir praðome Dievà, kad jis Evangelijà ir Baþnyèià augintø.“
„Baþnyèios þinios“ katalikai.lt
|